Nuo ankstyvosios krikščionybės Edenas tapatinamas su Rojumi. Tai – sodas, kuriame Dievas apgyvendino pirmuosius žmones – Adomą ir Ievą, bet už nepaklusnumą iš jo išvarė. Kiekvienas žmogus, turintis žemės lopinėlį ir norintis ragauti jo vaisių, dažniausiai kuria savo edeną. Tai – galimybė susilieti su gamta, pasisemti iš jos jėgų. Dėl to sodininkystė yra viena seniausių žmonijos veiklų. Pernai rudenį aplinkos priežiūros priemonių gamintoja „Husqvarna“ drauge su sodo priežiūros priemonių bendrove „Gardena“ pradėjo pasaulinį sodininkystės tendencijų tyrimą. Jo išvados – „Global Garden Report 2010“ – paskelbtos jau šiais metais.
Madingiausia „virtuvės sodininkystė“ yra Australijoje, Brazilijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kinijoje, Lenkijoje, Pietų Afrikoje, Prancūzijoje ir Rusijoje.
„Mūsų misija buvo identifikuoti šiuolaikinės sodininkystės aistras, išraiškas ir varomąsias jėgas, nusakomas tų, kuriems tai rūpi labiausiai – aistringiems sodo mylėtojams, – sako Matsas Lindgrenas, „Husqvarna“ įkūrėjas ir vadovas. – Ieškodami tikrųjų sodo mylėtojų, mes pasitelkėme šaltinį, kuris keičia pasaulį kaip niekas kitas – socialinę žiniasklaidą.“
Per tyrimą buvo peržiūrėta tūkstančiai tinklaraščių, pasitelkus kompiuterius buvo išanalizuota daugiau nei 1,4 mln. tinklaraščių įrašų 13-oje pasaulio šalių: Australijoje, Brazilijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Kinijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Pietų Afrikoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Švedijoje ir Vokietijoje.
„Tai, ką pamatėme, suintrigavo. Nors dauguma sodininkų asmeniškai savo aistrų ir pastangų tiesiogiai neapibūdino kaip bandymo atkurti Edeną, bet būtent tai jie daro“, – sako Lindgrenas.
Edeno pavadinimas kilo iš senovės graikų ir hebrajų žodžių, apibūdinančių „uždarą sodą“, nors tikriausiai yra susijęs ir su semitų žodžiu „dn“ – gausus arba vešlus. Tradicinėje mitologijoje Edenas reiškia nesugadintą tobulos harmonijos vietą toli nuo pasaulio pavojų ir triukšmo.
„Kadangi Edenas yra mūsų svajonė, kiekvienas susikuriame savo įvaizdį. Tai galima pasakyti ir apie tobulą sodą. Kai kam svajonė yra vešlus sodas, kuriame gausu gėlių ir žalumynų. Kitiems svajonė susijusi su žmonėmis, džiaugsmu ir žaidimais, o sodas yra greičiau veiklos, o ne ramybės ir harmonijos vieta. Arba vieta, kurioje galima išauginti savo chemiškai neapdorotų ir nesugadintų daržovių“, – sakoma studijos „Global Garden Report 2010“ įžangoje.
„VIEŠPATS Dievas užveisė sodą Edene, rytuose, ir ten įkurdino žmogų, kurį buvo sukūręs. Iš žemės VIEŠPATS Dievas išaugino įvairių medžių, gražių akims ir gerų maistui, su gyvybės medžiu sodo viduryje ir gero bei pikto pažinimo medžiu.“ Pradžios knyga, Antrasis pasakojimas apie Kūrimą.
Pastaruosius kelerius metus sodininkystė yra nepaprastai madinga – bent jau kai kuriose šalyse, tokiose kaip Kinija ir Rusija. Ten sodo ir gyvenimo gamtoje prekių rinka nuo 2002 iki 2008-ųjų kasmet augdavo apie 10%.
Net išsivysčiusiose rinkose, tokiose kaip Skandinavija, pastaraisiais metais sodininkystė suklestėjo. Švedijoje sodo ir gyvenimo gamtoje rinka 2002–2007 metais išaugo beveik 30%, Danijoje – maždaug 23%. Analitikų prognozėmis, per ateinančius penkerius metus rinka augs dar, nors ir mažesniu tempu.
Pasauliniu lygiu aistra sodininkystei kelia šią rinką į naujas aukštumas, bet lėčiau. Kasmet nuo 2004 iki 2008 metų pasaulinė rinka augo po 2,8%. Iki 2013-ųjų prognozuojamas 1,8% augimas kasmet. Pasaulinės verslo informacijos tyrimo grupės „Datamonitor“ skaičiavimais, 2008-aisiais sodininkystės rinka siekė 167,5 mlrd. USD, o 18,1 mlrd. USD (10,8% šios sumos) sudarė sodo įrankiai ir įranga.
Bet sodininkystės ir gyvenimo gamtoje rinka pasiskirsčiusi netolygiai. Pavyzdžiui, Austrijoje ši rinka pastaraisiais metais mažėja beveik 1%, ir ši tendencija turėtų tęstis. Panašiai yra ir tokios šalyse, kaip Didžioji Britanija ir JAV, kur 2004–2008 metais rinka sumažėjo atitinkamai 0,9 ir 0,6%. Tačiau augimo tendencijos pastebimos kitose didelėse rinkose, tokiose kaip Vokietijos ir Prancūzijos. Tad madinga sodininkystė ar ne, priklauso nuo to, kur pažvelgsi. Studijos duomenys rodo, kad sodininkystė tikrai madinga tokiose rinkose kaip Kinijos, Rusijos, Brazilijos ir Lenkijos.
Madų nesivaikoma, jos kuriamos
Svajones apie Edeną formuoja laikotarpis ir kultūra. Todėl „atkurtasis Edenas“ vienaip įsivaizduojamas Kinijoje, kitaip – Norvegijoje. Studijoje pateikiamos populiariausios sodininkystės tendencijos, aprašomos pasaulio tinklaraščiuose ir socialiniuose tinkluose. Pastebima, kad tinklaraštininkų akimis pateikiamos tendencijos ne visada atspindi pagrindines sodininkystės kryptis tam tikroje šalyje, bet jos rodo tam tikras tendencijas.
Geros savijautos sodas vaizduojamas kaip vieta, kur galima visiškai atsipalaiduoti ir būti savimi, užuot siekus neįmanomų idealų.
Sodininkystės pasaulyje konkurencijos nedaug. Tiesa, kaip pastebima studijoje, britai per sodo muges konkuruoja savo išaugintais moliūgais, bet konkurencija sodininkams nėra svarbiausias dalykas. Dauguma sodo mylėtojų savo sode dirba sau, o ne kitiems. Jie taip pat nesivaiko šiuolaikinių madų, kartais net jas niekina. Bet, patys to nepastebėdami, tikrieji sodo mylėtojai kuria naujas sodo madas ir tendencijas.
Virtuvės sodininkystė ir daržininkystė
Sodai, kuriuose auga virtuvei reikalingi augalai, yra madingi visame pasaulyje – nuo Kinijos iki Brazilijos, nuo Australijos iki Švedijos. Madingiausia „virtuvės sodininkystė“ yra Australijoje, Brazilijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kinijoje, Lenkijoje, Pietų Afrikoje, Prancūzijoje ir Rusijoje.
Sodą su virtuvei skirtais augalais turi Didžiosios Britanijos karalienė ir pirmoji JAV ledi Michelle Obama, kuri pareikalavo jį užveisti, vos įsikėlusi į Baltuosius rūmus.
Dažniausiai „virtuviniai“ vaisiai, daržovės ir prieskoniai auginami tam tikroje vietoje kieme. Bet išpopuliarėjus miesto ir „vazoninei“ sodininkystei, virtuvei skirti augalai gali būti auginami balkone, terasoje, ant virtuvės lango ir net kambaryje, kai trūksta vietos.
Daugeliui „virtuvinių“ sodininkų patinka gaminti ir gardžiuotis šviežiais augalais tiesiai iš sodo. Jie įsitikinę, kad jokia prekybos centruose parduodama žemės ūkio produkcija neprilygsta skoniu ir nauda, kaip išauginta savo namuose.
Kai kurie augalai, pavyzdžiui, morkos, salotos ir bulvės, yra „tarptautiniai“, kiti populiaresni tam tikrose šalyse. Pietų Prancūzijoje daugelis tinklaraštininkų diskutuoja, kaip auginti bulves ir ką iš jų gaminti. Didžiojoje Britanijoje madinga auginti aštriuosius ir saldžiuosius pipirus, pomidorus – ne tik dėl to, kad jie populiarūs ant pietų stalo, bet ir todėl, kad jie spalvingi ir puošia sodą. Egzotiškesni augalai, tokie kaip vynuogės, kiviai ir arbūzai, auginami šilto klimato šalyse, bet gali augti ir šiauriau esančių šalių šiltadaržiuose ar žiemos soduose. Spalvingas virtuvės sodas su egzotiškais vaisiais dažnai tampa vizualinio meno kūriniu, o tokio sodo terasos ir balkonai papildo bei papuošia namus.
Viena virtuvės sodo ir daržo dalis paprastai skiriama prieskoniams. Jų kvapas suteikia namams daugiau gyvybės, o pagamintam maistui – savitumo.
Virtuvės sodas ir daržas yra paprastas būdas turėti ekologiškų, neužterštų pesticidais daržovių ir vaisių. Ypač tai aktualu Vakarų pasaulyje, kuriame aplinkosauga ir rūpestis savo sveikata užima didelę kasdienybės dalį. Be to, ekologiški maisto produktai ten yra brangūs.
Organiškas sodas
Organiško sodo tendencijos ypač sparčiai populiarėja Australijoje, JAV, Pietų Afrikoje, Prancūzijoje, Rusijoje ir Vokietijoje.
Diskusijos dėl klimato atšilimo verda visame pasaulyje, ypač Vakaruose. Jaunimas aplinkosaugos problemą laiko viena didžiausių grėsmių ateityje. Sodininkai, kaip parodė studija, šias problemas vertina ypač rimtai. Tačiau siekti pasaulio tvarumo nėra lengva – nei paprastiems vartotojams, nei sodininkams. Tiesa, būdų išlikti organiškiems sodininkystės tinklaraštininkai pateikia daug.
Organiško sodo veisimas ir priežiūra įvairiose pasaulio šalyse skiriasi. Vakarų pasaulyje galima išskirti dvi pagrindines grupes. Viena yra „užkietėjęs“ organiškas sodininkas, kuriam terminas „nekenksmingas aplinkai“ taikomas ne tik augalams, bet ir gyvenimo būdui. Jis pritaria įvairiems žaliųjų judėjimams, skatina rinktis vietinę produkciją ir gyventi nesipykstant su gamta. Tiesa, tokie sodininkai siekia ne tik išgelbėti pasaulį, bet ir būti sveiki, mėgautis skaniu namuose pagamintu maistu.
Užkietėję sodininkai dažnai diskutuoja apie įvairius organiškus būdus rūpintis dirvožemiu, kaip įmanoma didinti derlių, naudojant natūralias trąšas, kaip natūraliai apsaugoti augalus nuo kenkėjų.
Kita grupė – tradiciniai sodininkai, kuriems visiška ekologija nėra labai svarbi. Jie tiki, kad sode nenaudojant pesticidų jau galima pasiekti ekologiškų rezultatų ir organikos. Tokie sodininkai pritaria žaliųjų judėjimams, bet radikaliems savo gyvenimo pokyčiams nesiryžta.
Vis dėlto atsakomybė už visą pasaulį atsispindi abiejų kategorijų sodininkų mintyse. Organiška sodininkystė tiesiog leidžia jiems jaustis padarius kažką gera ne tik savo šeimai, bet ir aplinkosaugai. Ir nors organiška sodo priežiūra reikalauja daugiau darbo ir pastangų, tokie sodininkai mano, kad tai daryti yra verta.
Negana to, organiškas sodas reiškia ne tik pasitenkinimą, saugant pasaulį. Jo vaisiai ir daržovės yra puikaus skonio, o sudėtingesnė priežiūra suteikia ir daugiau džiaugsmo.
Geros savijautos sodas
Sodo suteikiama ramybė kai kurių tinklaraštininkų apibūdinama kaip savotiškas narkotikas, vis svarbesnė Didžiosios Britanijos, JAV, Kinijos, Prancūzijos, Švedijos ir Vokietijos sodininkams.
Sociologai konstatuoja, kad žmonės nebesidairo į kaimynus. Vartotojai siekia mėgdžioti kino žvaigždes, pramogų pasaulio atstovus ir net išgalvotus personažus iš televizijos laidų ar filmų. Kasdienis gyvenimas ėmė suktis pašėlusiu greičiu, siekiant visuomenės pripažinimo ir asmeninės sėkmės.
Studijoje „Global Garden Report“ išnagrinėtuose tinklaraščiuose visame pasaulyje sodas vaizduojamas kaip vieta, kur galima visiškai atsipalaiduoti ir būti savimi, užuot siekus neįmanomų idealų.
Moterims – būtinybė
Daugeliui moterų jų sodai dovanoja gerą savijautą. Jos teigia esančios priklausančios nuo sodo darbų ir galimybės atsisėsti, pasiklausyti sodo garsų, pasigėrėti paukščių čiulbėjimu, mėgautis gėlių kvapu ir tiesiog gyvenimu.
Daugumą geros savijautos apibūdinimų sodininkystės tinklaraščiuose pateikia būtent moterys. Jos dažnai pastebi, kad joms nereikia dirbti sode, tik vaikštinėti pamiršus stresą ir šiuolaikinio gyvenimo keliamą įtampą. Socialiniuose tinkluose dažnai cituojamos patarlės ir posakiai, kad gyvenimas yra geresnis, kai jame yra šiek tiek chaoso, kai neslegia įtampa palaikyti idealią tvarką.
Bet nuotraukose, kurias galima aptikti socialiniuose tinkluose ir sodininkų tinklaraščiuose, jokio chaoso iš esmės nematyti. Priešingai – viskas tvarkinga, patrauklu, beveik idealu. Tokia priešprieša atspindi vidinę kovą – neapibrėžtų idealų siekį ir norą būti savimi.
Savo ruožtu, vyrai mažiau diskutuoja apie jausmus, kuriuos jiems kelia sodas. Jiems dažnai ramybės sode suteikia darbas.
Gamtos jėga
Sodo ir augalų priežiūra padeda atsikratyti streso matant, kaip gamta alsuoja, kad ir kokie būtų išorinio pasaulio idealai ir ritmas. Anot psichologų, tai suvokdami, sodininkai dažnai supranta, kad gamtai sode kai kada reikia leisti tvarkytis pačiai.
Manoma, kad žmonės yra laimingesni, kai turi savo sodą arba bent leidžia jame laisvalaikį. Įvairių šalių tinklaraščiuose aprašomas atsipalaidavimas, kuris patiriamas vaikštant po sodą ir gėrintis jo spalvomis. Kalbama apie sielą pripildančią ir gydančią gamtos jėgą, suteikiančią pasitenkinimo būnant dalimi kažko, kas yra galingesnis.
Meniškas sodas
Sodininkų tendencijos išreikšti save per sodo stilių, paverčiant žaliąjį kampelį meno kūriniu, dažniausiai pastebimos Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Norvegijoje ir Švedijoje.
JAV, Didžiosios Britanijos, Kinijos, Brazilijos, Rusijos didmiesčių gyventojai nuosavo sodo mieste idėją priima ypač palankiai.
Kai kam suprojektuotas sodas, kuriame gamtą griežtai kontroliuoja žmogus, yra gražesnis ir unikalesnis nei natūralūs sodai su paprasta žaluma, daržovėmis ir gėlėmis. Kitiems – priešingai – patinka laukinė gamta. Tad sodo dizainas, atsižvelgiant į tai, koks yra asmeninis požiūris, gali būti ir sudėtingas, ir paprastas procesas.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JAV, klesti abi tendencijos. Sodo dizainas – karšta tema sodininkų diskusijose – aplinkos priežiūra tapo atskira sodo disciplina. Tinklaraščiuose ir socialiniuose tinkluose dalijamasi patarimais, kaip suprojektuoti ir rūpintis estetišku sodu, net kaip sukurti patrauklius rėžius daržovėms auginti.
Dizainas ir projektavimo metodai, sodo puošyba skiriasi pagal šalį ir papročius. Kai kada galima rasti lygiagrečių su interjero dizaino tendencijomis, priklausančiomis nuo kultūros, tradicijų, klimato ir tarptautinių madų. Pavyzdžiui, Rusijoje sodai dažnai dekoruojami skulptūromis, medžio raižiniais ir rusiško stiliaus sodo baldais.
Rusijos sodininkai leidžia didžiules sumas, siekdami, kad jų sodai atrodytų unikalūs. JAV, Brazilijoje ir Australijoje sodai dažnai aptveriami gyvatvorėmis. Kai kuriose šalyse būtinas sodo atributas yra vanduo, o Lenkijoje tai laikoma sodo pasididžiavimu.
Reikia ir laiko, ir pinigų
Viso pasaulio sodininkai pripažįsta, kad išlaikyti meniškai suprojektuotą sodą yra brangu. Reikia ir taip trūkstamo laiko, ir pinigų – ypač kuriant ir nuolat prižiūrint meniškai apkarpytus medžius bei krūmus. Bet tokio sodo šalininkams patinka ne tik sunkiai dirbti, tačiau ir mėgautis savo darbo rezultatu, kai jį išvysta ir pagiria svečiai arba kiti sodininkai, interneto erdvėje pamatę nuotraukas. Meniškas sodas padeda išreikšti save ir padidina sodininko pasitikėjimą savimi.
Nors meniški visuomeniniai sodai yra populiari diskusijų tema Kinijoje, dauguma kinų gali tik pasvajoti apie menišką sodą savo kieme. Kitur sodininkai savo kūriniams dažnai ieško įkvėpimo būtent visuomeniniuose parkuose ir soduose. Tokiose šalyse kaip Lenkija vis stiprėja tendencija samdytis apželdinimo ir sodo dizaino specialistus. Ten meniškai sutvarkytas sodas yra būdas pasipuikuoti turtu.
Laukinis sodas
Užuot auginę gėles tvarkinguose gėlynuose, „laukiniai“ sodininkai leidžia pačiai gamtai suformuoti ir „prižiūrėti“ sodą. Tokių savo nepriklausomybę nuo tradicinės sodininkystės skelbiančių žmonių daugiausia Australijoje, JAV, Norvegijoje ir Švedijoje.
Tradicinis sodo įvaizdis, kad tai yra vieta, kur augalai ir aplinka turi būti sutvarkyti pagal griežtą tvartą, madingas vis mažiau. Interneto erdvėje – ir socialiniuose tinkluose, ir tinklaraščiuose – vis garsiau kalba tie, kam labiau patinka laukinė gamta ir netikėtumai.
Laukinis sodas žmonėms patinka dėl kelių priežasčių. Interneto erdvėje keliauja tipinė istorija: iš pradžių nebūna laiko prižiūrėti sodą. Žmogus nearia sode iki devinto prakaito, leidžia gamtai tvarkytis pačiai ir jaučia palengvėjimą. Paskui sodininkas pažvelgia į gamtos darbą, ir tai jam patinka.
Sprendžiant iš studijoje apžvelgtų tinklaraščių ir pasisakymų socialiniuose tinkluose, daugelis „laukinių“ sodininkų mano, kad geram ir neįtemptam gyvenimui kai kurie dalykai nebūtini. Taip jie skelbia nepriklausomybę nuo pernelyg daug iš žmogaus reikalaujančio pasaulio.
Laukinio sodo koncepcija yra universali visame pasaulyje. Daugelis sodininkų pasakoja, kad beveik negali užeiti į sodą, nes jis apaugęs laukiniais augalais. Dažnai spalvingai pasakojama apie laukinės gamtos grožį, intensyvias spalvas ir jų žaismą augmenijoje.
Tokias istorijas dažniausiai pasakoja jauni žmonės, atlaidžiau žiūrintys į tai, ką vyresni žmonės vadina apsileidimu, arba mažiau besirūpinantys tuo, ką apie juos mano kiti. Jiems tiesiog patinka gamtos kompozicija.
Laukinis sodas yra geras pasirinkimas savininkui, kuris neturi daug laiko ir pinigų. Be to, pavyzdžiui, Prancūzijos tinklaraštininkai laukinį sodą laiko nekenksminga aplinkai alternatyva, nedarančia neigiamo poveikio ekosistemai. Juolab kad į laukinį sodą atskrenda daugiau paukščių, suteikiančių džiaugsmo daugybei sodininkų.
Bet laukinis sodas nėra visiškai laukinis. Kai kurie „laukiniai“ sodininkai, ypač JAV, kalba apie sukurtą „laukiniškumą“. Jie sėja ir sodina laukinius augalus ir yra laimingi, kai kas nors išdygsta ar prigyja. Panašiai elgiamasi Australijoje, kur madinga sode turėti tik Australijai būdingus augalus.
Bendravimo sodas
Visame pasaulyje žmonės renkasi sode šventėms: vestuvės, gimtadieniai ar tiesiog neįpareigojantis bendravimas su draugais. Sodas – populiariausia susibūrimų vieta Danijoje, Lenkijoje ir Kinijoje.
Sodų ir parkų gerbėjų visame pasaulyje ypač daug tarp jaunimo. Čia organizuojamam vakarėliui reikia ne tiek jau daug pinigų, o ieškantiems romantikos – tai taip pat nebloga išeitis. Kinijoje, Rusijoje ir Lenkijoje parkai yra vienos svarbiausių susibūrimo vietų žaisti. Kitiems sodai ir parkai – pasivaikščiojimų vieta, kur galima pasigrožėti augalais, medžiais, gėlėmis.
Tiems, kas neturi nuosavo sodo, yra alternatyva – bendruomenių sodai gyvenamuosiuose rajonuose labai populiarūs Kinijoje, Lenkijoje, Australijoje. Tokie sodai yra tarsi socialiniai „klijai“ – žmonės ne tik kartu prižiūri sodus, ten pat švenčia šventes ar įrengia vaikams žaidimų aikšteles.
Vešlaus sodo savininkas dažnai puikiai išmano visas gėlių ir krūmų priežiūros subtilybes, žino augalų lotyniškus pavadinimus
Šiltesnio klimato šalyse, pavyzdžiui, Brazilijoje, Australijoje ar kai kuriose JAV valstijose, sodas yra natūrali socialinė erdvė. Bet kuo toliau į šiaurę, tuo didesnis sodų ir parkų pramogų džiaugsmas. Tai paprasta – trumpėjant laikotarpiui, kai gali mėgautis sodo teikiamais privalumais, jis vertinamas vis labiau. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje, lauko šventės yra tokios svarbios, kad sodai gali būti planuojami ir projektuojami specialiai joms. Skandinavijos šalyse, Danijoje ir Švedijoje, vasarą gimtadienių vakarėliai lauke beveik privalomi.
Be to, rengdami vakarėlį sode, šeimininkai gali lengviau atsipūsti – vietos užteks visiems, niekas nekreips dėmesio į ant vejos išpiltus gėrimus, vaikai galės žaisti nevaržomi. Per vakarėlį sode svarbiausia yra bendravimas – sodu galima pasirūpinti vėliau.
Vasarą kulinarai dažnai su malonumu perkelia savo virtuves į lauką – ant kepsninės pagamintas maistas pasaulyje vis populiaresnis, ypač tarp jaunų sodininkų. Studijoje „Global Garden Report 2010“ išanalizuotų tinklaraščių autoriai keičiasi receptais, diskutuoja, kokia kepsninė geriausia, ir dalijasi nuomonėmis apie sodo baldus.
Miesto sodininkystė
Susidomėjimas sodininkyste ir sodininkai beveik išnyko iš šiuolaikinių didmiesčių. Bet jaunesnioji miestiečių karta vis labiau domisi sodininkyste kaip būdu vėl susilieti su gamta ir rūpintis aplinkosauga. Ši tendencija ryškiausia Brazilijoje ir Pietų Afrikoje.
Pasaulyje vis daugiau žmonių gyvena vadinamosiose asfalto džiunglėse. Jungtinių Tautų duomenimis, po 20–30 metų 75% pasaulio gyventojų gyvens miestuose (dabar – 50%). Ir nors žavimės miestų teikiamomis galimybėmis bei pramogomis, „miesčioniškas“ gyvenimo būdas ir pilkas kraštovaizdis turi savų trūkumų. Galbūt todėl miesto sodininkystė skinasi kelią ir pretenduoja tapti šio dešimtmečio tendencija. JAV, Didžiosios Britanijos, Kinijos, Brazilijos, Rusijos didmiesčių gyventojai nuosavo sodo mieste idėją priima ypač palankiai.
Kas ta miesto sodininkystė? Tai ne tik dekoratyvinių augalų ir gėlių veisimas, bet ir prieskoninių augalų bei daržovių auginimas namuose – viduje ar terasose, balkonuose.
Pavyzdžiui, Rusijos ir Prancūzijos tinklaraštininkai pastebi, kad namie išaugintos daržovės padeda gerokai taupyti namų ūkio išlaidas.
Vidaus sodai ypač populiarūs Rusijoje (labiau kaip ekonominis sprendimas) ir Skandinavijos bei kitose šalyse, kur klimatas nėra palankus. Taip pat Prancūzijoje, Kinijoje, Brazilijoje, kur įrengti erdvius sodus nėra galimybių dėl didelio gyventojų tankumo ir riboto gyvenamojo ploto. Sodas balkone išplečia būsto erdves ir dar pradžiugina savo užsiaugintais produktais.
Miesto sodininkystė jau peržengė individualios praktikos ribas. Švedijoje terminas „miesto agrokultūra“ buvo įvestas šiemet. Visi – miesto planuotojai, architektai, komercinio nekilnojamojo turto plėtotojai – vidaus ir lauko erdvėse planuoja žaliąsias zonas.
Mažmeninės prekybos dizaino ir prekės ženklų konsultanto „Fitch“ ateities prekybos parkų vizijoje automobilių aikštelių plotai keičiami į sodus, o išskirtinė atmosfera kuriama ieškant įkvėpimo senosios žemdirbių visuomenės palikime.
Kitas pavyzdys – „Plantagon International“. Ši tarptautinė bendrovė per trejus metus planuoja pastatyti pirmąjį milžinišką šiltnamį viename tarptautiniame didmiestyje. Tai bus didžiulis vertikalus ūkis, kuris galės tiekti vietoje užaugintas daržoves miesto gyventojams. Didesni šios idėjos plėtros mastai gali būti atsakas į įsipareigojimą kovoti su klimato kaita ir siekis tapti tvaria visuomene. Aišku viena – miesto ūkininkui rūpi ne tiek mada, kiek darbo vaisiai – švieži, ekologiški, sveiki produktai.
Vešlus ir puošnus sodas
Vešlus sodas – tai tikra priešingybė „laukiniam“ sodui, nes jis yra suplanuotas, suprojektuotas, gerai organizuotas ir reikalauja įdėti darbo. Tai ypač populiari tendencija Danijoje.
Paprašyti užsimerkti ir pamąstyti apie savo svajonių sodą, daugelis žmonių įsivaizduoja vešlų žalią sodą, gausų gėlių ir krūmynų. Ypač, kaip rodo tyrimas, toks sodas patinka moterims.
Skirtingose šalyse, atsižvelgiant į tai, koks yra klimatas ir skonis, renkamasi skirtingus augalus ir gėles. Bet tradicinės vešliųjų sodų puošmenos – rožės ir kitos spalvingos gėlės. Norvegijoje ir Prancūzijoje net rengiami „Miss Rožės“ gėlių grožio konkursai.
Šiltesnio klimato šalyse, pavyzdžiui, Brazilijoje, Australijoje ar kai kuriose JAV valstijose, sodas yra natūrali socialinė erdvė.
Tačiau svarbu ne tik išvaizda – vešlaus sodo savininkas dažnai puikiai išmano visas gėlių ir krūmų priežiūros subtilybes, žino augalų lotyniškus pavadinimus, diskutuoja apie geriausius būdus kirpti rožes ir jas „maitinti“, kad rožių krūmai nuolat žydėtų.
Vis dėlto esminis klausimas – kas turėtų projektuoti vešlų sodą? Dėl to nuomonės išsiskiria. Pavyzdžiui, Lenkijoje manoma, kad sodui sukurti reikia profesionalaus dizainerio ar kraštovaizdžio architekto paslaugų. O danams nekyla problemų kurti savo sodus savarankiškai, nes jie kūrybos procesą suvokia jau kaip dalį smagumo. Danijoje pirmenybė teikiama gėlėms ir krūmams, reikalaujantiems mažai priežiūros – juk sodininkui turi užtekti laiko tiesiog grožėtis savo kūriniu.
Konteinerinis sodas
Svajonių sodą kai kuriais atvejais galima susikurti ir neturint pakankamai vietos bei laiko – tiesiog naudojant vazonus, puodus ar kitokias talpas.
Konteinerinis sodas – viena iš miesto sodininkystės atšakų, dėl savo populiarumo verta atskiros apžvalgos. Šiandien tokia sodininkystė populiariausia JAV, Kinijoje ir Brazilijoje, bet ja vis aktyviau domimasi ir kitose šalyse. Vazoninė sodininkystė pelnė skubančio miesto žmogaus simpatijų – asmeninis Edenas vazonėlyje nereikalauja daug priežiūros ir tinka šiuolaikinio gyvenimo ritmui. Juk konteinerinių sodų savininkai gali tiesiog grožėtis, karą su piktžolėmis ir permainingus orus palikę „tikrųjų“ sodininkų rūpesčiui.
Vis dėlto sakoma, kad konteinerinė sodininkystė – tai lyg haiku rašymas – mažai erdvei reikia tikslumo. Šio tipo sodininkystės puoselėtojai uoliai dalijasi patirtimi ir žiniomis apie talpų išmatavimus ir formas, šviesos poreikį, dirvožemį ir specialias trąšas, tinkamas nedideliuose induose auginamiems augalams ir daržovėms.
Kita ne mažiau svarbi konteinerinės sodininkystės pusė, kaip ir sako pats pavadinimas, yra vazonas, puodas ar kitoks indas, kurioje augalas auginamas.
Konteinerinė sodininkystė atveria neaprėpiamų erdvių kūrybiškumui. Pavyzdžiui, JAV gyventojai sodininkystei naudoja bandelių pakuotes. Verta atkreipti dėmesį, kad vazonus lengva pernešti iš vienos vietos į kitą, o augalai persodinami į naujus vazonus. Pokyčių mėgėjams konteinerinė sodininkystė – visai neblogas būdas gelbėtis nuo rutinos.
Šiltnamio sodininkystė
Nors tai daugiausia šiaurės šalių fenomenas, šiltnamiai yra viena aktualiausių temų tinklaraščių pasaulyje. Tai – ne tik vieta auginti vaisius bei daržoves, bet ir parodyti savo sugebėjimus bei užmojų rimtumą.
Kai kurie šiltnamių gerbėjai įsirengia juos tokius didelius, kad tilptų ne tik augalai, bet užtektų vietos ir žmonėms. Pavyzdžiui, Danijoje įprasta, kai oras pramogoms sode netinkamas, šiltnamį panaudoti kaip papildomą kambarį vasaros pavakarę susėsti su draugais. Kiti, neturėdami laiko ar žemės dideliam šiltnamiui, perka sumažintas jų versijas, pritaikytas balkonams. Svarstoma, kad augant praktikuojančiųjų miesto sodininkystę skaičiui, nešiojamų šiltnamių paklausa taip pat gali išaugti.
Šaltesnio klimato šalyse – Skandinavijoje ir Rusijoje – šiltnamiai daržininkystės sezoną ne tik pailgino, bet ir suteikė galimybę auginti įvairesnių daržovių, augalų, gėlių. Būtent todėl šiltnamis tinklaraštininkų dažnai vadinamas šiaurietišku fenomenu, ir šiam fenomenui interneto erdvėje skiriama ne tiek jau mažai laiko ir vietos – temų spektras prasideda sėklomis ir dirvožemiu, o baigiasi apsauga nuo parazitų ir derliaus nuėmimu.
Lietuvos sodybų želdynai vejasi botanikos sodus
Dr. Laimutis JANUŠKEVIČIUS, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros docentas
Daugumai šiandieninių Lietuvos kaimo ir miesto sodybų būdingas ryškus zonų padalijimas, išskiriant poilsio (dekoratyvinę) ir ūkinę zonas. Poilsio zonai paprastai priklauso priesodybis (reprezentacinė arba paradinė sodybos dalis) ir dažniausiai už gyvenamojo namo esanti ramaus poilsio zona. Priesodybyje, netoli įėjimo, paprastai įrengiamas rožynas, spalvingi vienmečių gėlių gėlynai, prabangūs, gausiai apsodinti žemaūgiais dekoratyviniais medeliais ir krūmais alpinariumai. Ramaus poilsio zonoje paprastai įkurdinama pavėsinė su lauko židiniu, šalia jos neretai įrengiamas nedidelis vandens baseinėlis su foniniu alpinariumu. Šisodybos dalis dažnai puošiama ir daugiamečių gėlių gėlynais. Sodybos ūkinei zonai priskiriami ūkinės paskirties pastatai, daržas ir vaismedžių sodas.
Miesto tipo, mažesnio ploto sodybose kartais įrengiami vadinamieji „dekoratyviniai daržiukai“, o vaismedžiai ir vaiskrūmiai pagal kraštovaizdinį dekoratyvinį principą „išbarstomi“ poilsio zonoje. Miesto tipo sodybose ūkinės zonos neretai atsisakoma visiškai. Tokiu atveju poilsio zona tampa visa sodybos teritorija.
Miesto tipo sodybose vyrauja įvairūs svetimžemiai dekoratyviniai medžiai ir krūmai. Jie sudaro apie 90% bendro ten auginamų dekoratyvinių medžių ir krūmų asortimento (kaimo sodybose – apie 80%).
Specialiais dendrologiniais tyrimais nustatyta, kad šiuo metu šalies sodybų dekoratyviniuose želdynuose iš viso auginama apie 2 tūkst. įvairių svetimžemių (introdukuotų) medžių ir krūmų rūšių ir veislių. Palyginimui – šiuo metu šalies botanikos soduose sauginama apie 3 tūkst. svetimžemių medžių ir krūmų rūšių bei veislių.
Tai įvairūs neilinių dekoratyvinių ir architektūrinių savybių, puošniai žydintys, įdomios formos (koloniškos, rutuliškos, svyruoklinės), spalvingais lapais ir spygliais sumedėję augalai. Pavyzdingai tvarkomose sodybose ji sudaro apie 80–90% bendro augalų asortimento.
Šalyje kasmet gausėja sodybų, kurios pasižymi ypač įvairia svetimžemių dekoratyvinių medžių ir krūmų gausa. Tai vadinamosios dendrologinės kolekcijos. Gausiausios Aplinkos ministerijos iniciatyva buvo paskelbtos saugomomis valstybės. Sodybose auginamų egzotinių medžių ir krūmų asortimentas ypač gerokai pagausėjo tautinio atgimimo metais, kai atsivėrė keliai laisvam dekoratyvinių medžių ir krūmų sodmenų importui iš Vidurio ir Vakarų Europos (Nyderlandų, Lenkijos, Vokietijos) medelynų.
Pastaraisiais metais Lietuvoje jaučiamas gana ryškus susidomėjimas japoniškų sodų kūrimo ir formavimo tradicijomis. Patrauklūs japoniški sodai įkurti Alytuje, Kretingos rajone ir dar keliose vietose. Didesnius ar mažesnius tokių sodų fragmentus galima pamatyti ir kitų šalies miestų ir rajonų sodybose.
Prie šiandieninių šalies dekoratyvinės sodininkystės tendencijų reikėtų priskirti ir gana akivaizdų susidomėjima dekoratyviniu augalų karpymu (topiariniu menu). Ypač populiarūs tapo bonsų stiliumi formuojami spygliuočiai medžiai.
Lyginant sovietinio laikotarpio ir šiandienines šalies pavyzdingai tvarkomas sodybas, galima pastebėti ir kai kurių kitų skirtumų. Jei pokario laikotarpio sodybas formuodavo, puošdavo ir kurdavo patys sodybų šeimininkai, tai daugumos gražiausių šiandieninių sodybų apželdinimo projektų autoriai – kvalifikuoti kraštovaizdžio architektai.
