Radikalios idėjos varomos iš namų

Įvairias įtampas kelianti tikrovė verčia ieškoti ramybės užutėkio namuose, kur svarbiausiais dalykais tampa pastovumas, nekintamos vertybės, mielas jaukumas. Tai nulėmė ir šių metų namų dizaino kryptį: tai autentiškumas, ilgaamžiškumas ir rankų darbo šiluma. Šios tendencijos ypač ryškios smulkiuose namų aplinkos daiktuose – induose, interjero detalėse, žadinančiose prisiminimus apie vaikystę ir senelės kraičio skrynią. Lyg dūmas iš interjerų išnyko futuristinės formos, 3D projekcijos ir akį nenatūralumu dirginančios spalvos.

Frankfurte prie Maino vykusioje verslui skirtoje namų aplinkos daiktų parodoje „Ambiente 2010“ kirbėjo mintis – „namai namučiai“. Iš viso pasaulio čia kasmet suvažiuojantys interjero detalių pardavėjai naujas sezono madas diktuojančių gamintojų stenduose, tiesą sakant, kažko radikaliai naujo šiemet nebeišvydo. Tik dar aiškiau buvo matyti lygiai prieš metus toje pat parodoje pradėjusi ryškėti grįžimo atgal į namus, gyvenimo tempo sulėtėjimo tendencija. Centrinėje parodos vietoje, skleidžiančioje pagrindinę sezono žinią – stalo indų salėje – karaliavo natūralių gamtos spalvų dekoras ir smulkios rankų darbo detalės. Natūralumas vyravo net ir jaunųjų, radikalesnes idėjas siūlančių dizainerių ekspozicijose. Savo gaivioms idėjoms įgyvendinti nemažai jų taip pat rinkosi senas geras medžiagas.

 

Klasika su prieskoniu

 

Parodos „Ambiente 2010“ leitmotyvą geriausiai iliustruoja vienoje centrinių galerijų surengta paroda „300 Vokietijos porceliano metų“. Kadaise laikyto Kinijos „baltuoju auksu“ porceliano gamybos paslaptis Europą pasiekė 1708 metais, ir jau 1710-aisiais Maisene buvo atidarytas pirmasis vokiškas porceliano fabrikas.

Vieną prabangiausių vokiškojo porceliano ekspozicijų parodoje buvo įrengusi bendrovė „Kahla“. Šis vardas šiuo metu siejamas su išskirtinio dizaino novatoriškais produktais. Tačiau taip buvo ne visada. 1844 metais Tiuringijoje įsteigta bendrovė per pirmąjį gyvavimo šimtmetį tapo viena svarbiausių Europoje porceliano gamintojų.

Šaltasis karas paliko ją sovietinėje erdvėje, ir „Kahla“ tapo tik pačiai šio bloko vadų viršūnėlei prieinamos kokybės bei prabangos simboliu. Iki dabar čia pagamintais indais serviruojami Kremliaus šeimininkų stalai. Sistemos subyrėjimas ir buvusios bendros prekybos erdvės praradimas skaudžiai kirto porceliano gamintojams, ir 1991 metais buvo paskelbtas „Kahla“ bankrotas. Naujieji įmonės šeimininkai suprato, kad jiems bus sunku įsiterpti į nenutrūkstamai klasikines porceliano kolekcijas kūrusių stiprių bendrovių gretas. Todėl jie ėmėsi naujovių – pradėjo kurti pavienius puodelius, lėkštes, dubenis.

„Smarkiai prisidėjome prie to, kad porcelianas, neprarasdamas savo kokybės, tapo ne vien šeimos relikvija, nebereikėjo pusę gyvenimo taupyti, norit įsigyti visą pietų servizą 12-ai asmenų“, – neseną įmonės istoriją „Versus“ pasakoja „Kahla“ rinkodaros vadovė Sheila Rietscher.

Tačiau dabar jau ir „Kahla“ suka tradicijų bei klasikos keliu. „Išsaugosime ir savo domėjimąsi naujovėmis, turime daugybę to paties trokštančių klientų. Bet vis daugiau žmonių šiuo metu ieško ramybės, o tai – grįžimas prie laiko patikrintų vertybių, taigi, ir prie klasikinio dizaino“, – sako bendrovės atstovė. Anot jos, tradicinių kolekcijų grįžimas į „Kahla“ paletę jos pirkėjams praneša, kad bendrovei rūpi istorija, tradicijos, o tai asocijuojasi su kokybe ir gaminių ilgaamžiškumu – tomis savybėmis, kurių ypač tikisi ekonomino sunkmečio išvarginti žmonės.  

Šias vertybes atspindi naujausia „Kahla“ kolekcija „Centuries“, skirta 300-osioms Vokietijos porceliano metinėms. Galima pasirinkti 3 skirtingas šios kolekcijos puodelių rankenėlių variacijas – barokinę, klasikinę arba art nouveau stiliaus. Lėkštelės dekoruotos bronza, kuria išpiešti nėrinių servetėlę imituojantys raštai.

„Juk taip arbatą serviruodavo senelė“, – šypsosi Rietscher.

 

Atgal į gamtą  

 

Kiek kitokias praeities nostalgijos metaforas pasirinko kita žinoma vokiečių porceliano keramikos milžinė „Villeroy & Boch“. Jos naujovė 2010-ųjų metų pavasario ir vasaros sezonams – kolekcija „Althea Nova“, išmarginta paprastais kaimiškais žolynais ir prieskoninėmis žolelėmis.

„Šiuolaikinei miesto visuomenei gamta tampa sulėtinto tempo, harmonijos, stiprybės ir sveikatos šaltinio simboliu“, – levandomis kvepiančioje ekspozicijoje aiškina bendrovės tarptautinių viešųjų ryšių vadovė Simone Kempf. Ji atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu ypač populiarios tapo natūralių gydomųjų žolelių vonios, o prieskonių lentynose savo vietą surado pievose surinktos žolelės.Kalendra, šalavijas ir gelsvė ant naujausios „Villeroy & Boch“ kolekcijos indų ištapytos tiksliu moksliniu stiliumi – žiūrėdamas jautiesi taip, lyg vartytum botanikos vadovėlį. Tokį įspūdį dar labiau sustiprina lotyniški augalų pavadinimai pakraščiuose.

Beje, šiemet bendrovė susirado dar vieną originalų įkvėpimo šaltinį. Klasikinė šios sezono „Villeroy & Boch“ kolekcija pavadinta „Samarkand“. Šio Uzbekistano miesto garbei pavadinta balto plonyčio porceliano kolekcija dekoruota smulkiais geometriniais rytietiškais aukso spalvos raštais.

„Samarkandas – vienas seniausių ir gražiausių pasaulio miestų, per savo tūkstantmečio istoriją maišęs Europos ir Kinijos kultūrų mišinį, XIV amžiuje buvęs pasaulio prekybos metropolis. Šiais laikais įstabus jo grožis mažai kam žinomas, o tai yra puiki medžiaga nūdienos dizainui“, – dėsto Kempf.

 

Kolonijų dvelksmas

 

Britai porceliano gamintojai įkvėpimo gali semtis iš savo pačių šalies didingos istorijos ir kolonijų praeities. Pernai 250-ies metų jubiliejų šventusi bendrovė „Wedgwood“ vieną šių metų savo arbatos indų kolekcijų pavadino „Pashmina“. Jos inspiracija – Indijoje kolonijiniais laikais austa subtili ir prabangi tekstilė, yra užuomina į „senus gerus“ laikus.

Dar senesnės istorijos atspindžiai – „Wedgwood“ jubiliejui skirtoje kolekcijoje „Renaissence Gold“. Pasinaudodami solidžiais bendrovės archyvais, dizaineriai sukūrė minimalistinių šiuolaikinių formų, dekoruotų tamsiai mėlyna karališka spalva ir auksu, pietų stalo kolekciją.

Tai pačiai britų grupei WWRD priklausanti 104-us metus skaičiuojanti bendrovė „Royal Albert“ dėl didelių naujovių gali nesirūpinti. Jos plonyčio porceliano, kantuoti auksu, smulkiomis sodų gėlėmis marginti indai populiarūs jau visą amžių. Populiariausios visų laikų dekoracijos panaudotos kuriant bendrovės 100-mečiui skirtą kolekciją, kuri vis dar išlieka labai populiari.

WWRD taip pat priklausanti bendrovė „Minton“ porceliano indus gamina jau daugiau nei 200 metų. Jos naujausioje kolekcijoje „Orchid“ – Europos karališkųjų šeimų ir Indijos maharadžų rūmų atspindžiai.

„Angliškumo ir kosmpolitiškumo mišinys, seno ir naujo dermė – štai ką sukūrėmė jums“, – buvo skelbiama per šios kolekcijos pristatymą. „Orchid“ indai puošti 22 karatų auksu.

 

Rankų darbo autentika

 

Vokietijos porceliano pramonės milžinė „Rosenthal“ taip pat atiduoda duoklę 300-osioms porceliano metinėms. Joms skirta nauja kolekcija „Geisha’s Garden“ – tai žvilgsnis į pačios „Rosenthal“ 130-ies metų istoriją. Art nouveau stiliaus kolekcija sukurta pasirausus archyvuose. Pūstos, iš 1916 metų kolekcijų pasiskolintos indų formos, tuos pačius laikus primenantys kelionių į tolimas Azijos šalis motyvai. „Naujoji kolekcija – mūsų duoklė porceliano tėvynei Azijai. Tolimieji kraštai, Kinijos ir Japonijos egzotika, žavesys ir paslaptingumas daugelį šimtmečių buvo vienas tų neišsenkančių kūrybos šaltinių Europos porceliano meistrams“, – teigia bendrovės atstovai.  

Dar viena nostalgija dvelkianti nauja „Rosenthal“ kolekcija – „Ann Marie“. Ramių levandos, žalsvai pilkšvos ir gelsvos atspalvių hortenzijų atspalviai, švelniai banguoti indų pakraščiai lyg ragina nurimti, atsipalaiduoti ir niekur neskubėti.

Visiškai kitokia – „Papyrus“ kolekcijos koncepcija. Ją sukūręs italų dizaineris Vittorio Passaro norėjo pabrėžti, kad porceliano indai kuriami rankomis, todėl kiekvienas jų – unikalus ir nepakartojamas. Savo kolekciją jis kūrė naudodamas plonai supjaustytas popieriaus juosteles, rankomis sukdamas jas apie dar nesusitingusį indų paviršių. Rezultatas – originalus, smulkus horizontalių, nelygių linijų raštas. Vėliau jis panaudotas masinei indų gamybai.

„Man pavyko atskleisti rankų darbo, sukuriančio daikto unikalumą ir masinės gamybos proceso, užtikrinančio tolygią kokybę, dermę“, – džiaugiasi dizaineris. 

 

Jaunimas suka natūralumo link

 

Metalo, naujoviškų medžiagų ir žaižaruojančių spalvų nebuvo matyti ir ten, kur jų tikrai galėjai tikėtis – jauniems dizaino talentams skirtose salėse.

Dizaino studentų, kurių darbus atrenka speciali „Ambiente“ komisija, suteikianti ir nemokamą salės plotą, ekspozicijoje į akis krito šveicarės Lauros Pregger kūriniai. Klasikinius porceliano arbatos puodelius ji panaudojo šviestuvams gaminti. „Porcelianas man – puikia medžiaga, dvelkianti jaukumu ir labai subtili. Tačiau aš atsiriboju nuo porceliano tradicijų, istorijos. Ilgaamžės medžiagos ir netikėta jų interpretacija – štai ką siūlau ir pastovumo, ir naujovių trokštantiems žmonėms“, – aiškina kūrėja.

Austrė Vera Wiedermann savo netradiciniams arbatos puodeliams taip pat pasirinko porcelianą. „Tai puiki medžiaga, ir nebūtina laukti iškilmingų šeimos pietų, kad galėtum pasimėgauti porceliano puodelio jaukumu. Jo nusipelnote kasdien“, – dėsto dizaino studentė. Jos puodelis šone „įkirptas“, kad geriau laikytųsi ir į karštą vandenį nenuslystų arbatos maišelio virvelė. Be to, tiek puodelio, tiek po juo statomos lėkštėlės dugnas – išgaubtas, susidaro talpi erdvė paslėpti panaudotą šlapią arbatos maišelį.

Dar labiau provokuojantys – vokiečių dizainerių, susisbūrusių į „Donkey Products“ pasivadinusią bendrovę, darbai. Kalėdų laukimo religingumą jie siūlo stiprinti kepant meduolius su Nukryžiuotojo silueto formelėmis. Rafinuotas stalo serviravimas ironizuojamas baltomis medvilnės servetėlėmis, ant kurių sužymėtas indų ir įrankių išdėstymo planas. Savo arbatą siūloma sustiprinti pasaulio galingųjų įtaka: sukurti vienkartiniai arbatos maišeliai su, pavyzdžiui, JAV prezidento Baracko Obamos, britų karališkosios šeimos figūrėlėmis.

 

Interjero profesionalų meka 

 

Kasmet rengiama „Ambiente“, pasak Frankfurto prie Maino parodų centro, yra didžiausia pasaulyje plataus vartojimo prekių paroda. Porfesionalams – interjero dizaineriams, prekybininkams didmenininkams – skirtoje parodoje pristatomos naujausios tų metų kolekcijos.

Paroda suskirstyta į tris pagrindines dalis – stalo indų, dovanų ir interjero detalių. Kiekviena dalių labai aiškiai struktūruota: vienose salėse savo naujoves pristato savo srities rinkos lyderiai, kuriantys kokybiškus ir brangius produktus. Jų kolekecijos – tai idėjos visai rinkai, kas bus madinga ateinantį sezoną. Kitose tos pačios tematikos salėse savo produkciją eksponuoja paprastesnes ir pigesnes prekes siūlančios įmonės, tarp jų – ir didžiulius stendus įsirengę gamintojai iš Kinijos.

„Ambiente 2010“ stendus buvo įsirengę 4 504 dalyviai iš viso pasaulio, tai yra šiek tiek daugiau negu praėjusiais metais. Paprastai šią parodą aplanko daugiau nei 130 tūkst. lankytojų, daugiausia tai – interjero specialistai, didmeninės prekybos atstovai.

Šiai metais savo stendus „Ambiente“ parodoje buvo įrengusios 14 Lietuvos įmonių. Beje, Latvija ir Estija pristatė ir nacionalinius dizaino stendus, tačiau lietuvių greta nebuvo. Žana Skripova, „Messe Frankfurt“ atstovybės Baltijos šalims ir Baltarusijai darbuotoja, aiškina, kad dar pernai pavasarį „Ambiente 2010“ Vilniuje buvo pristatya Lietuvos, Latvijos ir Estijos dizainerius vienijančioms organizacijoms. Joms taip pat buvo pasiūlyta 50% nuolaida parodos plotui pirkti.

„Latviai ir estai susiorganizavo, lietuviai – ne, nors kūrybingų dizainerių mūsų šalyje tikrai netrūksta“, – apgailestauja parodų organizatorė.